NAUJIENOS

2017-10-13 11:10:07

„Matai smurtą –netylėk“

 

„Matai smurtą –netylėk“

Smurtas – tai ne vien šiurkšti prievarta ar žmogaus fizinis sužalojimas, nepriežiūra, tai fizinės, seksualinės, psichologinės jėgos prieš asmenį panaudojimas siekiant sukelti jam fizinį skausmą, sužaloti sveikatą, psichologiškai pažeminti žmogaus orumą, suvaržyti jo teises, pasirinkimo laisvę, primesti savo valią, siekimas padaryti jį auka. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas sako, tai – NUSIKALTIMAS.

Statistika – Lietuvoje veikia 17 specializuotų centrų, suteikiančių pagalbą smurtą patyrusioms aukoms.

Pagalbos skambučiu užregistruota daugiau kaip 30 tūkstančių  iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje per metus.

Dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotos nusikalstamos veikos sudarė net 14,8 proc. viso nusikaltimų Lietuvoje skaičiaus.
Tyrimai – iš 76 pranešimų apie vaikų patirtą smurtą artimoje aplinkoje tik 5 pranešimai buvo iš socialinės rizikos grupei priskiriamų šeimų, visi kiti – iš socialiai  palankių šeimų.

„Ieškantis pagalbos ir išeities iš smurto rato žmogus yra stiprus žmogus“.

Nemokamos pagalbos telefonu linijos numeris -  8 800 66366.

            2017 m. spalio 11 d. į Šilutės socialinių paslaugų centrą rinkosi Tauragės apskrities VPK Šilutės komisariato, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro, Šilutės Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Šilutės psichikos ir psichoterapijos centro atstovai, atsakingi darbuotojai ir bendruomenės nariai, neabejingi smurto apraiškomis jaunimo, moksleivių, senyvo amžiaus, šalia esančių žmonių tarpe.

Prie diskusijų tema „Matai smurtą-netylėk“ stalo aptarta Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo  praktinė, gyvenimiškoji pusė.  Kalbėjo Specializuoto pagalbos centro smurto aukoms teisininkė Vijoleta Piluckienė.                                Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo paskirtis – ginti asmenis nuo smurto, operatyviai reaguoti į pranešimus, teikti pagalbą nukentėjusiems asmenims. Sveikintina tai, kad numatyta teisė pradėti ikiteisminį tyrimą be nukentėjusio asmens raštiško pareiškimo. Garantuojama smurto aukos ir nepilnamečių, gyvenančių šeimoje, kurioje smurtaujama, apsauga nuo smurtautojo, ji įtvirtinama viešojo kaltinimo tvarka, tokiu būdu užtikrina skubesnę policijos, teisminę ir medicininę pagalbą smurto aukai. Numatyta  teisė įpareigoti smurtautoją laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu ir nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo, šis ribojimas užtikrinamas iki bylos nagrinėjimo pabaigos, jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas neskiria Baudžiamojo proceso kodekse nustatytų kardomųjų priemonių - suėmimo ar įpareigojimo gyventi atskirai nuo nukentėjusiojo. Šias priemones skiria teismas ne vėliau kaip per 48 valandas.
            Šilutės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Jurgitos Kaktienės teigimu pagalba smurto aukoms būtų efektyvesnė ir operatyvesnė jeigu į  pagalbą policijos pareigūnams, smurto aukoms atskubėtų  bendruomenė - kaimynai, artimieji, draugai. Smurtas tai ne tik pavojus asmens gyvybei, bet ir jo sveikatai, turtui, aplinkiniams žmonėms. Socialinė aplinka turi formuoti ir  skatinti nepakantumą įvairioms smurto apraiškoms - psichologiniam, seksualiniam, fiziniam, ekonominiam.

          Specializuotos pagalbos centro projekto vadovė Jurgita Cinskienė, konsultantė Marija Juškienė supažindino su specializuotų pagalbos smurto aukoms centrų paskirtimi. Jų veiklos sritys - darbas su smurto aukomis, specializuota pagalba, konsultavimas, informavimas, teisinė pagalba parengiant teismo procesinius dokumentus, psichologinis konsultavimas, akcijų organizavimas, švietėjiškas ir prevencinis darbas.

          Šilutės psichikos ir psichoterapijos centro vyriausiosios gydytojos Loretos Šiaudvytytės nuomone profesionali, specializuota pagalba reikalinga ne tik smurto aukoms, bet ir smurtautojui. Smurtautojai dažniausiai patys yra patyrę ar patiria smurtą, dažniausiai tai iš esmė bailūs žmonės. Toks žmogus specialistų, socialinių darbuotojų ir kitų asmenų pagalbą priimti yra pasiruošęs tiek, kiek jis ją yra pasiruošęs priimti, kiek jis jai yra atviras, kiek asmeniškai ir atsakingai yra pasirengęs nutraukti uždarą smurto ratą. Smurto auka dažniausiai jaučiasi bejėgė, nors iš tikrųjų taip nėra.  Pastebėjus smurto apraiškas, jas įtarus, reikėtų vengti stereotipinio mąstymo, išankstinių nuostatų, norintis padėti žmogus turėtų ne spėlioti, o tiesiog atvirai klausti.

          Šilutės socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja socialinėms paslaugoms Violeta Žymančienė  pristatė centro  socialinių darbuotojų veiklą, pastangas teikiant socialines laikino apgyvendinimo paslaugas smurtą patyrusiems asmenims (šeimoms) ir paminėjo, kad dirbant socialinį darbą su šios grupės paslaugų gavėjais reikia turėti nemenką profesinį pasirengimą, patirtį, tam tikrą dorovinių, bendražmogiškų vertybių sistemą, nepakanka žinoti socialinio darbo metodus ir juos taikyti praktiškai, turėti individualų darbo planą. Svarbu sugebėti priimti asmenį, šeimą, gebėti visų pirma suteikti jiems socialinio ir psichologinio saugumo jausmą. Viskas prasideda nuo bendravimo, nuo santykio į klientą ir į socialinę problemą. O socialinių darbuotojų nuostata į smurtą patyrusį žmogų yra tokia – „Ieškantis pagalbos ir išeities iš smurto rato žmogus yra stiprus žmogus“. Toks yra į pagalbą nukentėjusiam nuo smurto asmeniui ateinantis, pagalbos ranką ištiesiantis žmogus.

Šilutės socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja socialinėms paslaugoms Violeta Žymančienė